„Įmonė registruota mano vardu, todėl sutuoktinis į ją pretenduoti negali.“ „Verslą sukūriau aš, vadinasi, skyrybų metu jis nedalijamas.“ „Žmona įmonėje niekada nedirbo – kodėl jai turėtų priklausyti dalis jos vertės?“

Skyrybų metu tokie argumentai skamba dažnai, tačiau vien įmonės registracija vieno sutuoktinio vardu dar neatsako į klausimą, ar su verslu susijusios turtinės teisės yra asmeninis, ar bendras sutuoktinių turtas. Reikia vertinti kada ir kokiu pagrindu įgytos akcijos ar kitos teisės, kokios lėšos buvo naudojamos verslui, kaip verslas keitėsi santuokos metu ir kas konkrečiai yra dalijimo objektas.

Be to, įmonė, jos akcijos, įmonės turtas ir individualią veiklą vykdančio žmogaus turtas teisiškai nėra tas pats. Todėl skyrybų metu „padalyti verslą“ nebūtinai reiškia padalyti įmonės banko sąskaitoje esančius pinigus ar jos automobilį.

Ar santuokos metu įkurta įmonė yra bendras sutuoktinių turtas?

Civilinio kodekso 3.88 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu nėra pagrindo jį laikyti vieno sutuoktinio asmeniniu turtu. Į bendro turto režimą gali patekti ir santuokos metu įgytos turtinės teisės, įskaitant akcijas ar kitas dalyvavimo juridiniame asmenyje teises.

Todėl vien faktas, kad bendrovę įsteigė vyras ir akcininkų duomenyse nurodytas tik jis, dar nebūtinai reiškia, kad akcijos skyrybų metu yra tik jo asmeninis turtas. Svarbu nustatyti, kada jos įgytos, už kokias lėšas, ar nėra vedybų sutarties ir ar netaikomos Civilinio kodekso taisyklės dėl asmeninės nuosavybės.

Ar sutuoktiniui automatiškai priklauso pusė įmonės?

Ne taip paprastai. Reikia atskirti bendrovę nuo jos akcijų.

Uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė yra savarankiškas juridinis asmuo. Bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas, automobiliai, įranga, prekės, pinigai sąskaitose ir kitas turtas priklauso pačiai bendrovei, o ne tiesiogiai jos akcininkui.

Todėl skyrybų metu sutuoktinis negali vien todėl, kad akcijos yra bendras sutuoktinių turtas, pasakyti: „man priklauso pusė įmonės automobilio ir pusė pinigų jos sąskaitoje“. Dalijimo objektas pirmiausia yra sutuoktiniams priklausančios akcijos arba jų ekonominė vertė, o ne bendrovės turtas kaip atskiri daiktai. Net jeigu sutuoktiniams priklauso 100 procentų bendrovės akcijų, tai nereiškia, kad jiems tiesioginės nuosavybės teise priklauso bendrovės automobiliai, patalpos ar pinigai banko sąskaitoje.

Kas nutinka, jeigu įmonę vienas sutuoktinis turėjo dar iki santuokos?

Jeigu akcijos buvo įgytos iki santuokos, pagal CK 3.89 straipsnio bendrąją taisyklę jos yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vien santuoka savaime jų nepaverčia bendru turtu.

Tačiau tuo klausimas nebūtinai baigiasi. Reikia atskirti pačių akcijų nuosavybę nuo santuokos metu iš asmeninio turto gautų pajamų ir nuo situacijų, kai į vieno sutuoktinio asmeninį turtą reikšmingai investuojamos bendros lėšos ar kito sutuoktinio darbas. CK 3.90 numato galimybę vieno sutuoktinio asmeninį turtą teismo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatomas jo esminis pagerinimas santuokos metu bendromis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Tačiau vien faktas, kad iki santuokos turėtos įmonės akcijų ar verslo ekonominė vertė santuokos metu išaugo, savaime nereiškia, kad visas vertės prieaugis automatiškai dalijamas per pusę. Reikia nustatyti konkretaus turto teisinį režimą, vertės augimo priežastis, sutuoktinių investicijas ir tai, kokį teisinį reikalavimą šios aplinkybės iš tikrųjų pagrindžia.

Ar dalijamas santuokos metu išaugęs iki santuokos turėtos įmonės pelnas?

Čia būtina atskirti pačias akcijas nuo iš jų ar iš sutuoktinio veiklos gaunamų pajamų.

Civilinio kodekso 3.88 straipsnyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe paprastai laikomos pajamos ir vaisiai, gauti iš vieno sutuoktinio asmeninio turto, taip pat pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

Todėl iki santuokos įgytos akcijos gali likti asmeninės, tačiau santuokos metu iš jų gautos pajamos gali turėti kitą teisinį režimą. Pavyzdžiui, išmokėti dividendai ir pačių akcijų nuosavybė nėra tas pats objektas.

Taip pat negalima automatiškai sutapatinti įmonės uždirbto, bet bendrovėje palikto pelno su akcininko asmeninėmis pajamomis. Kol turtas priklauso juridiniam asmeniui, reikia vertinti bendrovių teisės ir šeimos turto teisės santykį, o ne tiesiog laikyti visą įmonės sąskaitos likutį sutuoktinių pinigais.

O jeigu sutuoktinis daug metų nemokamai dirbo kito sutuoktinio versle?

Tai gali būti reikšminga aplinkybė, ypač kai kalbama apie iki santuokos vienam sutuoktiniui priklausiusį verslą, į kurį santuokos metu kitas sutuoktinis realiai investavo savo darbą.

Tačiau vien faktas, kad sutuoktinis padėjo versle, automatiškai nesuteikia jam 50 procentų įmonės akcijų. Reikia vertinti jo realų darbo indėlį, turto teisinį režimą, verslo formą, turto pagerinimo mastą ir kitus faktus.

Tokiose bylose ypač svarbu nepainioti moralinio argumento „mes abu kūrėme šį verslą“ su konkrečiu teisiniu reikalavimu. Teismui reikia nustatyti, kokią turtinę teisę, kompensaciją ar kitą reikalavimą pagrindžia įrodyti faktai.

Kaip skyrybų metu nustatoma įmonės akcijų vertė?

Akcijos nėra vertos vien jų nominaliosios vertės. Įmonės įstatinis kapitalas taip pat nebūtinai parodo realią verslo ekonominę vertę.

Veikianti bendrovė gali turėti nekilnojamojo turto, įrangos, pinigų, skolų, sutarčių, klientų bazę, prekės ženklą, intelektinę nuosavybę ir gebėjimą ateityje generuoti pajamas. Dėl to ginčo atveju akcijų vertei nustatyti gali prireikti profesionalaus verslo vertinimo ar ekspertinių žinių.

Vertinant verslą svarbios ir jo prievolės. Įmonė, turinti milijono eurų apyvartą, nebūtinai yra verta milijono eurų. Lygiai taip pat nedidelį materialųjį turtą turinti įmonė gali būti vertinga dėl pelningų sutarčių, intelektinės nuosavybės ar stabilaus pinigų srauto.

Kurią datą reikia vertinti – skyrybų pradžios ar turto padalijimo?

Čia svarbu nepainioti dviejų klausimų: koks turtas patenka į dalijamo bendro turto masę ir kokia jo vertė nustatoma dalijant.

CK 3.119 nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. CK taip pat atskirai reglamentuoja, koks turtas laikomas dalytinu ir kokiais atvejais vieno sutuoktinio prašymu gali būti vertinamas tik iki gyvenimo skyrium bendrai įgytas turtas.

Verslo atveju tai ypač svarbu, nes akcijų vertė gali per gana trumpą laiką smarkiai pasikeisti. Todėl ginče reikia tiksliai nustatyti ne savavališkai pasirinktą „patogią“ vertinimo datą, o pagal konkrečią situaciją taikomą bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentą ir dalijamo turto sudėtį.

Ar teismas būtinai padalys akcijas po 50 procentų?

Ne. Net kai akcijos laikomos bendru sutuoktinių turtu, tai nereiškia, kad praktiškai geriausias sprendimas visada yra kiekvienam buvusiam sutuoktiniui perduoti po pusę akcijų.

Toks sprendimas gali būti ypač nepraktiškas, kai vienas sutuoktinis visą laiką valdė įmonę, o kitas jos veikloje nedalyvavo. Be to, 50 ir 50 procentų akcijų struktūra po konfliktingų skyrybų gali apsunkinti bendrovės valdymą.

Todėl galimas ir kitas turto padalijimo modelis: akcijos paliekamos vienam sutuoktiniui, o kitam priteisiamas kitas bendras turtas arba piniginė kompensacija, kad būtų išlaikytas tinkamas bendro turto padalijimo balansas.

Jeigu skyrybų metu dalijamos įmonės akcijos ar kitas su verslu susijęs sutuoktinių turtas, teisinė pagalba dalijant sutuoktinių turtą ypač svarbi dar prieš pasirenkant, ar reikalauti akcijų, ar jų vertę atitinkančios kompensacijos.

Ar galima sutuoktiniui palikti įmonę, o kitam – butą?

Taip, jeigu tai leidžia konkretaus turto sudėtis ir toks padalijimas atitinka taikomas turto dalijimo taisykles. Skyrybų metu nebūtina fiziškai dalyti kiekvieno turto objekto pusiau.

Pavyzdžiui, šeima gali turėti 200 000 eurų vertės būstą ir 200 000 eurų vertės bendrą akcijų paketą. Tam tikromis aplinkybėmis vienam sutuoktiniui gali būti paliktos akcijos, kitam – būstas, atsižvelgiant ir į kitą turtą, skolas, kompensacijas bei įstatyme numatytas aplinkybes.

Tačiau tokį modelį galima teisingai sudaryti tik turint realius turto vertinimus. Jeigu vienas sutuoktinis pats pareiškia, kad jo įmonė „verta gal 20 tūkstančių“, o iš tiesų akcijų rinkos vertė yra kelis kartus didesnė, visas turto padalijimo balansas gali būti klaidingas.

Kas yra dalijama, kai sutuoktinis vykdo individualią veiklą?

Individuali veikla iš esmės skiriasi nuo veiklos per atskirą juridinį asmenį. Individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo nėra atskirtas nuo savo veiklos taip, kaip akcininkas yra atskirtas nuo uždarosios akcinės bendrovės.

Todėl skyrybų metu reikia vertinti konkrečius veiklai naudojamus daiktus, pinigines lėšas, gautinas sumas, prievoles ir jų turto režimą. Pavyzdžiui, santuokos metu už bendras lėšas individualiai veiklai nupirkta profesionali įranga gali patekti į bendro sutuoktinių turto balansą, nors faktiškai ją savo darbe naudoja tik vienas sutuoktinis.

Tačiau tai nereiškia, kad po skyrybų profesionalią įrangą būtinai reikės fiziškai padalyti per pusę. Ji gali būti palikta veiklą tęsiančiam sutuoktiniui, o kito interesai subalansuojami kitu turtu ar kompensacija.

O individualios veiklos pajamos – kieno jos?

Santuokos metu iš vieno sutuoktinio darbo ar veiklos gautos pajamos pagal bendrąją Civilinio kodekso taisyklę patenka į bendrosios jungtinės nuosavybės režimą, jeigu nėra įstatyme nustatyto pagrindo kitokiam jų režimui.

Todėl vien tai, kad individualios veiklos sąskaita atidaryta vieno sutuoktinio vardu, savaime nepadaro visų joje esančių santuokos metu uždirbtų lėšų asmeniniu turtu.

Tačiau skyrybų metu reikia atskirti pajamas nuo veiklos sąnaudų, mokestinių prievolių, skolų ir kitų verslo įsipareigojimų. Sąskaitos likutis nebūtinai yra „grynasis pelnas“, kurį galima paprasčiausiai padalyti pusiau.

Ar dalijamas mažosios bendrijos nario verslas?

Mažoji bendrija, kaip ir uždaroji akcinė bendrovė, yra atskiras juridinis asmuo, todėl jos turtas nėra tiesiogiai nario nuosavybė. Tačiau MB nario teisės ir su jomis susiję turtiniai interesai gali turėti ekonominę reikšmę, kurios skyrybų metu negalima ignoruoti vien todėl, kad bendrijos turtas registruotas juridinio asmens vardu.

MB neturi akcijų kaip UAB, todėl akcijų padalijimo modelio jai mechaniškai taikyti negalima. Konkrečioje byloje reikia nustatyti kokias nario teises sutuoktinis turi, koks jų teisinis režimas ir kokią ekonominę reikšmę jos turi bendrame sutuoktinių turto balanse.

Ar galima prieš skyrybas perrašyti įmonę kitam žmogui?

Formalus akcijų perleidimas prieš skyrybas savaime negarantuoja, kad su verslu susijusi vertė išnyks iš sutuoktinių turto ginčo. Jeigu sandoris sudaromas siekiant sumažinti dalijamo turto masę ar pažeisti kito sutuoktinio teises, gali būti vertinamas sandorio tikslas, jo realumas, kaina, ryšiai tarp sandorio šalių ir kitos aplinkybės.

Ypač įtartina gali būti situacija, kai prieš pat skyrybas pelningos bendrovės akcijos už simbolinę kainą perleidžiamos artimam giminaičiui ar susijusiam asmeniui, nors faktinis verslo valdymas nepasikeičia.

Tokiais atvejais vien registro išrašas nebūtinai atsako į klausimą, kas iš tikrųjų įvyko su bendru turtu.

O jeigu prieš skyrybas iš įmonės išimami pinigai?

Čia vėl būtina atskirti bendrovės turtą nuo akcininko turto. Bendrovės sąskaitoje esantys pinigai priklauso bendrovei, todėl akcininkas negali jų paprasčiausiai laikyti savo asmeniniais pinigais.

Tačiau jeigu prieš skyrybas iš bendrovės teisėtai išmokami dividendai, darbo užmokestis ar kitos išmokos, gali reikėti vertinti jau gautų lėšų turto režimą. Jei lėšos išimamos fiktyviais sandoriais ar kitaip siekiant paslėpti sutuoktinių turto vertę, gali kilti gerokai sudėtingesni teisiniai klausimai.

Todėl verslo turto bylose banko sąskaitų išrašai, finansinės ataskaitos, dividendų sprendimai, akcijų perleidimo dokumentai ir sandoriai su susijusiais asmenimis gali būti itin svarbūs.

Ar įmonės skolos irgi dalijamos sutuoktiniams?

Jeigu kalbame apie ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, pirmiausia reikia atskirti bendrovės prievoles nuo jos akcininko asmeninių prievolių. Vien tai, kad sutuoktinis yra UAB akcininkas, savaime nereiškia, kad visos UAB skolos tampa jo ar jo sutuoktinio asmeninėmis skolomis.

Visai kita situacija gali būti, jeigu sutuoktinis asmeniškai laidavo už įmonės kreditą, įkeitė savo ar bendrą šeimos turtą, pats pasiskolino pinigų verslui arba veiklą vykdo savo vardu. Tada reikia atskirai vertinti konkrečią prievolę.

Todėl skyrybose su verslu beveik visada reikia analizuoti ne tik turto, bet ir skolų struktūrą.

Kokių dokumentų reikia, jeigu skyrybų metu yra verslas?

Pirmiausia verta surinkti įmonės steigimo ir akcijų įsigijimo dokumentus, informaciją apie akcijų pokyčius, finansines ataskaitas, dividendų išmokėjimą, paskolas, akcininkų ar narių įnašus, svarbius turto sandorius ir kitą informaciją, leidžiančią suprasti verslo ekonominę būklę.

Jeigu verslas egzistavo dar iki santuokos, ypač svarbūs gali būti dokumentai, rodantys jo būklę ir vertę iki santuokos bei pokyčius santuokos metu. Jeigu įmonė įkurta santuokoje, svarbu nustatyti, kokiomis lėšomis įgytos akcijos ar atlikti įnašai.

Verslo vertės ginče dažnai neužtenka vien įmonės balanso. Gali prireikti vertintojo ar eksperto, galinčio nustatyti realią akcijų, nario teisių ar kito vertinamo turtinio intereso ekonominę vertę.

Ką svarbiausia išsiaiškinti prieš dalijant verslą?

Pirmiausia reikia nustatyti, kas teisiškai priklauso sutuoktiniams, o kas priklauso pačiai įmonei. Tada – kada ir už kokias lėšas buvo įgytos akcijos ar nario teisės, koks jų teisinis režimas ir reali vertė, kokios pajamos buvo gautos santuokos metu, kokių yra skolų ir ar vienas sutuoktinis į verslą investavo asmenines lėšas.

Tik turint šį vaizdą galima spręsti, ar prasminga dalyti pačias akcijas, palikti jas vienam sutuoktiniui ir mokėti kompensaciją, ar bendrą turto balansą sudaryti kitu būdu.

Jeigu skyrybų metu reikia įvertinti įmonės akcijas, MB nario teises, individualią veiklą ar kitus su verslu susijusius turtinius interesus, galima kreiptis dėl individualaus verslo ir sutuoktinių turto įvertinimo.

Skyrybų metu dalijama ne „įmonė“, o konkrečios turtinės teisės ir jų vertė

Svarbiausia nepainioti kelių skirtingų dalykų. Bendrovės turtas priklauso bendrovei. Akcininkui priklauso akcijos. Individualią veiklą vykdantis asmuo veikia savo vardu. Mažosios bendrijos narys turi specifines nario teises, o ne UAB akcijas. Todėl visiems verslams negalima taikyti vienos formulės.

Santuokos metu įgytos akcijos ar kitos turtinės teisės gali būti bendras sutuoktinių turtas net tada, kai formaliai registruotos vieno sutuoktinio vardu. Iki santuokos turėtos teisės paprastai yra asmeninės, o santuokos metu gautos pajamos, bendros investicijos ir kito sutuoktinio indėlis turi būti vertinami atskirai pagal konkrečias Civilinio kodekso taisykles. Vien verslo vertės padidėjimas santuokos metu savaime nereiškia, kad visas šis prieaugis automatiškai tampa dalijamu bendru turtu.

Todėl verslo skyrybose svarbiausias klausimas dažnai nėra „kieno vardu įmonė?“, o kokia turtinė teisė egzistuoja, kada ji atsirado, kokia jos vertė ir kokiu turto režimu ji priklauso sutuoktiniams.

Paveikslėlis: 10-verslas-ir-skyrybos.jpg

ALT: Verslas ir skyrybos – įmonės akcijų, mažosios bendrijos nario teisių, individualios veiklos ir verslo vertės dalijimas